Tinginė.

Aš tinginė. Žiauri. Ryt laukia nerealiai sunkus egzas. Aš nieko nemoku. Ateinati pusantros savaitės lemiama. Šitiek daug egzų. O šitiek mažai laiko. O aš nieko nemoku. Kiekviena akimirka svarbi. O aš nesugebu susiimt. Naršau po netą ( sąžinė graužia,bet nebekreipiu į ją dėmesio). Jei prisėdu prie knygų ir konspektų ištveriu tik kelias min. Nes užpuola mintys,kad mokytis nebeverta,nes vistiek iškrisiu. Ir vistiek neišmoksiu. Ir vistiek neišlaikysiu. Tos mintys dūzgia it bitės mano galvoje. Sunku susiimt. Naktį prastai miegojau. Išgėriau vaistų. To pasekoje dabar šliaužau it nerangus šliužas. SU purvina siela ir juoda sąžine. Čiut čiut pramerktom akim,nes mane kankina svaigulys ir noras miegot. Nafik,nesikeikiant.
Kaip prisiverst mokytis? Kaip susikimšt į galvą informaciją? Nebeturiu net dienos iki primoje egzo. Laikas senka. Gal kas turit patarimų? Pasidalinkit stebuklingomis idėjomis kaip greit išmokt. Galimybės nusirašyti nebus. Viską turiu turėti savo galvoje. Šakės. Man šakės. Jaučiu,kad krentu į juodą duobę. Bet širdyje vis dar kužda ta durnių motina viltis. Kad Marija,pasimokyk,tau turi pasisekt. Bet protas man sako : debile,jau per vėlu.
hrrr. išprotėsiu.
Gulinėju lovoj,su mielu noru tvarkau namus. darau beleką,bet nesimokau. gal galvą į sieną padaužyt? bet jaučiu nepadės..

knygų kalnai,konspektų krūvos. pozityvumo nulis. progreso irgi.
Diagnozė : durna tinginė.