Nemiga ir vėl mane aplankė.

Nemiga ir vėl šalia manęs. Tyliomis naktimis aš atrodo net jaučiu kaip ji kvėpuoja man į nugarą. Akimirkomis kai vartausi lovoje, bandau miegoti, bent prisnūsti aš jaučiu, kad ji šalia. Vaistai nepadeda, nebeužmiegu. Kažkada Nemigos naktys man buvo žavingos. Tas keistas jausmas kai naktis pereina į rytą, kai miestas bunda,o aš dar būnu nemiegojus. Bet tai buvo prieš gerus 3 metus. Dabar nemiga mane vargina, erzina, verčia jaustis bejėge. Aš pamiršau ką reiškia gerai išsimiegoti, ką reiškia pailsėti miegant. Aš nebežinau kaip užmigti neišgėrus tabletės. Stiprius migdomuosius pakeitė miego hormonas. Keletą savaičių jis kažkiek veikė. Dabar jau nebeveikia. Negi ir vėl reikės grįžti prie migdomųjų? Ar aš kada galėsiu vėl normaliai išsimiegoti? Ar kada užmigsiu be vaistų pagalbos? Aš jau nebežinau .. Ir tai mane baugina. Kartais norėčiau sušukti, kad toji Nemiga dingtų iš mano gyvenimo, dingtų kuo toliau nuo manęs. Sunyktų ir jos daugiau niekada netektų vėl sutikti.