Apsivalymas.
kovo 12, 2011
įkyrus kosulys.aukšta temperatūra.stiprios pagirios.užknisanti sloga.persišaldžiau.bloga.vos pašliaužiu.o prie viso to - moralkės. bet bandau jas naikint.sukaupus paskutines jėgas išsišlaviau kambarį,išploviau grindis,nusivaliau dulkes,pasikeičiau patalynę. ilgai mirkau vonioje norėdama nuplauti visas negandas ir neigiamas emocijas.
kažkiek padėjo. kažkiek ramiau. tik neturiu jėgų mokytis. o pirmadienį ir antradienį - egzaminai. aš dar nepradėjau ruoštis. mirguliuoja akyse. bandau miegoti,bet neišeina. mintys kankina,mintys neapleidžia. negaliu gerti vaistų,nes naktį gėriau alkoholį. reanimacijoj atsidurti nenoriu. tad taip ir kankinuos. iš kampo į kampą. vėžlio greičiu. ir kada visa tai pasibaigs. kada bent kiek galėsiu atsipūsti. valgyti noriu,bet pykina. visada taip būna kai persišaldau. skrandį skauda. jaučiuosi kaip mušama ir pliekiama. kankinama įvairiausiais būdais. o , aš,aš tik noriu nors trupučio laimės. noriu pilnaverčio gyvenimo. atsiskaityt egzaminus,grįšt į mokslus,mažiau daryti klaidų ir daugiau šypsotis. tiksliau šypsotis natūraliai. nors ir dirbtinai vos vos sugebu išspausti šypsenėlę. nors ką aš čia kliedžiu.
Taip uoliai mokiausi iš savo klaidų, kad klaidos mano gyvenime tapo ne išimtis, o norma. Sigitas Parulskis, „Trys sekundės dangaus“
1 komentarai (-ų):
dirbtinai išspausta šypsena nieko neverta, bet, žiūrint iš kitos pusės, kartais būtent ji apsaugo nuo įkyrių aplinkinių klausimų: "Kas ne taip?"
Rašyti komentarą