Go to hell.

Mes juk draugai, pameni? o jos ir kitų nukruštos figūros tik laikinos. Vistiek po daugelio metų prisiminsi kaip dulkinai vieną, o ne jas visas. Sentimentalumas turbūt. O kaip veliau? Vesi mergaitę su galbūt tobuliausiomis sakimis ir nežmoniškai kvepiančiais plaukais,bandysi save įtikinti, kad taip geriau, nes ji lovoje neprasta ir jos menininkės karjera ganėtinai perspektyvi, bet prisiminsi mane, nes jos plaukai nepkvepės kaip mano,nes jos akys nebus tokios žavingos ir užburiančios Tave. Nes ji bus tik mano kopija arba visiška priešingybė. Nuolatinis galvos skausmas , gali būti, kad užsimanysi pigios prostitutės, kuri pačiulpusi neįnoringa, keistai didele, burna užkrės tave kokia nors lpl. Tu mąstysi, kur aš tuo metu, kai tau azotu šaldys opeles ant vyriško orumo. O aš sėdėsiu savo jaukiame gyvenime su milijonu problemų ir milijardais jų sprendimų, bandysiu suprasti ką reiškia gyventi, gyvenimui, kuris beprotiškai garsiai šnibždės “Je t’aime”, todėl negirdėsiu savo minčių. Veikiausiai būsiu užmiršusi, kiek Tu man reiški,nes nebenorėsiu bemiegių ašarotų naktų ir duklu kasdien žeidžiamos širdies, bet juk ne tame esmė?

Aš tik lašelis bundančios egoizmo. Nekęsti manęs, bandyti nervingai užčiaupti mano, šlykščius epitetus beriančią, burną (taip, žinau, tavo užčiaupimo būdas tobuliausias, aš negaliu jam atsilaikyti, ir taip, aš piklausoma tavo lūpoms).

Net įsiropštęs į mano balkoną, net palindęs po mano avietėmis ar cinamonu kvepiančia antklode, Tu nepatapsi artimu, nepamatysi mano sielos, neišgirsi tų žodžių, kurių skaudžiai tikėjaisi. “Aš myliu tave, myliu…” –todėl,kad tuos žodžius pasiliksiu sau. Savo gyvenimui. Savo sielai ir mintims. Tu tolsti nuo manęs..šviesos greičiu.

Gal nori mano silpnumo,atsidavimo ir besąlygiško aukojimosi,lakstymo iš paskos ir buvimo ne moterimi,ne asmenybe,bet tarnaite.verge.kurią galima tiesiogine ta žodžio prasme išdulkint,ta kuri padarys viską ko paprašysi.. bet to nebus. Sako net feniksas pakyla iš pelenų. Taip aš kylu aukščiau nei Tu esi. Ir tai jau problema. Gali kristi,kristi žemai nusiristi,bet aš su Tavimi nekrisiu. Aš kilsiu. Aukščiau nei Tu gali įsivaizduot.. tad Tau belieka ji arba visos kitos pigios mergšės. Ir aš žinau,kad dulkindamas jas galvosi apie mane,net prie altoriaus stovėdamas galvosi apie mane. Žvelgdamas į savo vaikus,norėsi juose išvysti mano bruožų. Išgirdęs mano vardą sustingsi,o gerklę užspaus skausmo ir ašarų kamuolys. Ir tada suprasi savo klaidas.šimtus klaidų.bet laiko neatsuksi atgal. Nes manęs nebebus. Tiksliau mano gyvenime nebebus Tavęs. Nors ką aš bandau apgaut.. bus.. bet tikiuosi,kad ne. Kad nemylėsiu nieko kito labiau nei Tavęs aš žinau. Bet man lengviau,nes žinau,kad niekas kitas Tavęs taip nemylės kaip myliu aš. Ir žinau,kad Tu tai supranti. Ir jaučiu,kad be manęs Tavo gyvenimas bus agonija. Skausmo perkreiptas ir išdarkytas Tavo veidas,o suskaldytos ir pasruvusios purvu širdies neguos nei uždirbami pinigai nei vergė žmona,pildanti Tavo norus. Nes didžiausio Tavo noro ji niekada neišpildys. JI NIEKADA NEBUS TOKIA KAIP AŠ. JI NIEKADA NEBUS AŠ.