Keistai.

Nežinau kodėl rašau blogą. bet man patinka. ateinu,parašau,pamirštu jį,vėl ateinu. skaitau viską ką rašot Jūs. mažai rašau pati .nes nemanau,kad kažką įdomaus sugebu suregzt. pastaraisiais savo gyvenimo metais pasidariau burbeklė,namisėda ir nieko ypatingo mano gyvenime nevyksta. tiksliau nieko gero nevyksta. atrodo,kad kas prakeikė,nes jaučiu tik skausmą. nes aplink tik rūpesčiai. o gal čia toks suaugusių gyvenimas? Pradėjau dirbti rimtą darbą rimtoje įmonėje. sunku rytais anksti keltis,negali ilgai pavakaroti,nes gali lengvai prarasti darbą. savaitgaliais noriu tik poilsio. kasdien vis mąstau ar čia mano sritis,ar aš to noriu į gyvenimo. mane traukia mada,kaip ir daugelį Jūsų. traukia mados renginių organizavimas,darbas su drabužiais,grožio kūrimas ir pateikimas žmonėms. Bandau susitaikyti su tuo,kad tokio darbo aš neturėsiu,kad būsiu nuobodi senmergė,palaipsniui besišalinanti žmonių,sunkiai ir neįdomiai dirbanti ir laisvalaikį paaukojusi madai. bet pati besirengianti belekaip. nes požiūris ,kad viskas blogai bus galutinai įsiėdęs į smegenis.

Gal laikas viską keist? bet kaip?
Laukiau vasaros,bet ji manęs nedžiugina. planavau šimtus dalykų,bet jų nepadariau. visiškas failas..

O prieš miegą kaip maža mergaitė svajoju apie tai,kad žingsniuočiau avėdama raudonpadžius,vilkėdama ryškią D&G suknelę,rankoje nesčiausi Hermes Birkin ,Starbucks kavą ir VOGUE. O atėjus į darbą širdis džiaugtūsi. PO darbo lauktų vakarėliai ir įdomūs pokalbiai su žmonėmis. Bet kur ten,eik miegot durne,ryt anksti keltis 'nuramina' vidinis balsas.
DUOKIT patirt,bent dalelę svajonių..